Konditerija

Žvilgtelėk į tą didelį apskritimą virš durų
Jau artėja pabaiga
Saulės jau seniai nėra

Aštrus metalas šypsosi
Prieš drebantį skanėstą kvatojasi

Aš sunaikinsiu tavo pertepimus
Glazūrai nulupsiu blizgesį

Keliais pabraukimais
Trumpais styguotais judėsiais
Įpakavimui išversiu vidurius

O dievišką tavo skonį
Gyvuliams Žmonėms Atiduosiu

Kodėl tu manęs savyje nepriglaudei?

Juk dabar
Mane jau drąsko
Mane jau skuta
Akį nupjovė buožgalvis
Galvą žuvėdra nulupo

Rankos ir kojos tįsta
Minios liežuvis
Kūnu slysta
Karšta lipni masė

Aš jau suvirškintas!!!