Patriotiniu motyvu

Patriotiniu motyvu persunktas mano eilėraštis
Netikra moneta jo aukštas patosas
Iš tikrųjų norėčiau rašyt apie mišką žaliuojantį
Ir apie mergaitę
Besilenkiančią semti vandens iš versmės

Bet juk dabar ne laikas
Vakar šaudė mano Tėvynę
Atsitiktinė kulka nubruožė ausį
Kai užuodžiau šviežio bifštekso smarvę
Supratau kad pažeista poetinė klausa
Ir jau nebegalėsiu taip dailiai rimuoti

Tą sausio tryliktą grįžo dalis Lietuvos
Ir viltis durnių motina
Išsižadėjome ir pasižadėjome
Bučiavomės ir bučiavome žemę
Nes tuo metu ji buvo mūsų Tėve mūsų

Kai suko tanko vamzdį
Kaip revolverį prie smilkinio
Paskutinė mintis gyventi
Toliau jau tik nuotrupos

Atsimenu Dievą
Stovėjo priešaky
Tanko vikšro buvo padaugintas į dvi apylyges dalis
Bet prisikėlė nelaukdamas šventų Velykų
Ir visus mus pakvietė dangun pasižmonėti

Paskui bėgau per dykumą
Sudžiūvusių žolių kuokštais
Išgraužk nepavysite
Kojos nelietė žemės

Mano tėvas atsišaukė
Vorkutos šachtoj
Tapom dvigubai stipresni
Ir beržas virto ąžuolu

Besibaigiant puotai
Žemė pagirdė ašarų ir kraujo kokteiliu
Vėjas gydančiais voratinkliais apaudė
Palikom visi kaip vienas
Ir gyvieji ir nurimusios protėvių vėlės
Ir tie kurie tąnakt žuvo

Kaip žinia po visam stojo rytas
Tyliausias iš tyliausių
Nustebau kad matau
Ir net kažkiek gyvas


Naktį šaudė mano Tėvynę
Didžiausio stebuklo naktį
Pačią gražiausią naktį