Žmogus tai išklibęs dantis
Truputis druskos pasemtas rieškutėse
Mes, tai truputis dienos per mažą plyšelį - kitiems
.....
Žygis nakty
Per rusenančią niekieno žemę
Užriškit akis jog galėčiau išgirst kaip
Per langą radijas užkopia grakščiai
Kaip sraigė keliu išvengusi ratų
Pirštai per ledą nors šalta
Tavo marmuru teška basi
Kiek mėnulių reiks dar suvalgyti
Jog švieščiau vidum
Užmaršties drovumą praradus kaip Ra
Aš naktį klajūnas mintim kabarojuos
Kaip krentančios žvakės akių
Kai žiūriu per užšalusį ledą
Tu spingsulė varnų
Kurios tamsoje išryškėja dainavimuos medžių
....
Tu makabriškas žaismas akimirkų
Kaip skriejančios laužo žarijos