Kūčių vakaro kelionė

Tokia naktis brangi, kad eidamas keliu,
Akis lyg skrybėlę, pagarbiai pakeli į dangų.
Kol skruostus gaiviai vilgo vėjas šaltuku
Ir kalbasi draugai sustoję prie šventoriaus vartų.

Kai kartą metuose tyla tokia švari,
Lojimas aidintis tolumoje nė kiek netrikdo.
Basa širdim neatsigręždamas žengi,
O languose tėvai, vaikus prieš ilgą naktį migdo.

Ir lyg kažką svarbaus pamiršęs per šventes
Pro miesto aikštėje išpuoštą smailiadyglį medį,
Piemuo atsargiai gena pilkas aveles
Link durų atvirų, į pamiršto tvartelio menę.

Ten skruostus švelniai vilgo vėjas šaltuku,
Akis lyg skrybėlę, pagarbiai kilsteli į dangų.
Ir tyliai suskamba varpelis po kaklu
Įžengus į namus, kur mažas Aš Esu ant rankų.