Ko-das

Jo kvėpavimas - marios
Nors pažįstu du metus
Tai visas prabėgęs
Mūsų gyvenimas
Dabar snaudžia šalia
Knarkauja būna nubunda
Ir audžia į sapną žodį
Mama maža rankele
Paglosto tada
Aš irgi mažytis jaučiuosi
Užaugu kasdieną drauge
Po sprindį pakanka
Jog tapčiau upe
Kuri jūra pavirstų sapnuojant
Tu visko pradžia
Taškas nuo kurio atsispyręs
Nubusti nenoriu
Net tai ko kasdien manau neturiu
Iš tikro yra
Kantrybė kaip valtis kuri
Laikos apvirsti negali
Tik todėl jog esam
Viens kito šalia
Tu trapus kaip plaštakė
Saugant tave
Ištikro save iškoduoju