Prijau-kintas

Liūdesys
    kaip ruduo
  Atrodo jog žydi
lapais auksiniais
Bet
Tu
  nenuorama akimirka
      Paverti viską niekuo
          Aš tūnau savęs
              golfo duobutėj
                Kai sutiksiu
                        jūra
            Kriauklėj
        Liūdesys kaip
    senas šuo
  Maišysis
po kojom
Bet juk
toks
prijau-
  kintas
        ir savas