nebuvau artimas

nebuvau artimas
ar bent artimesnis už pirštinę
pamestą lapkričio vakarą
mane tiktai šaukė
kitaip nei visus ne į kalnus
į jūrą paveikslų nugražintą

svaiginančių tolių
bangom pakerėtas siekiau
ieškot neieškojau paguodos
bet tavy pasirodė
lyg ir draugas lyg priešas
ant keteros baltai putotos

nesivyk taip toli
tik žarom apsipilsi ir viskas
pamary palikau savo burę
ieškot nereikėtų
ką ižas išplaus saulei kylant
…ten ir tavo pirštinė guli