Lopšinė dukroms

Mik, užmik maža, dukrele,
Jau mėnesėlis galvužę kelia –
Štai iš už miško sidabro diskas
Per skaisčią tamsą spindulius žeria –

Mik, užmik – ramiai miegok...
Mik, užmik – kažką sapnuok...

Sapnuoki  pievą ir baltą žiedą,
O virš to žiedo paukštę – dievą,
Kurios sparnai lyg rankos tvirtos,
Apgaubti galinčios bet kada...

Mik, užmik – skaniai miegok...
Mik, užmik – ilgai sapnuok...

Kad debesėlio laivas pakilo –
Tvirtu sparnu iries per tylą –
Lipi į laivą, plauki per dangų
Ir tavo norai paukščiais skrenda –

Mik, užmik – ramiai miegok...
Mik, užmik – kažką sapnuok...

Ir tėtį myliu, ir mamą myliu,
Ir savo babą už šimtą mylių –
Prie šono glaudžias šunelis kudlius –
Abu mes bėgame prie kūdros,

Mik, užmik – ramiai miegok...
Mik, užmik – kažką sapnuok...

Kur daug žiedelių, kur saulė gali
Skrajoti laumžirgių sparneliais.
Gėlių priskinsim, vainiką pinsim
Ir mėnesį nakties dabinsim...

Mik, užmik – saldžiai miegok...
Mik, užmik – sapnams mosuok...