Koks žavingas ruduo! Einu ir negaliu atsigėrėti rausvai gelsva medžių spalva ir lapų nuklotu geltonu kilimu. Nors apniukęs dangus, debesys paslėpė saulę, bet ta šviesa, paslaptingai sklindanti nuo medžių, džiugina širdį, skaidrina sielą, kad, rodos, tuoj įsiliesi į tą grožį, susitapatinsi su gamta ir tapsi jos dalimi.
Vilnelės ramus čiurlenimas lydi mane ir šnekina. Jos pasakojimas lyg magnetas traukia geriau įsiklausyti į ilgus amžius siekiančią Vilniaus istoriją. Bet, ančių pulkas, kuriam ši istorija ne kartą girdėta, linksmai turškiasi, kedenasi plunksneles, tuo pagyvindamas ramią Bernardinų sodo nuotaiką.
Tai tikra ramybės oazė. Kai praeinu triukšmingu Gedimino prospektu ar kita miesto gatve, kur transporto srautai nenutrūkstamai zuja, tai visada užsuku pasivaikščioti po sodą, kuriame apgaubia tokia dvasinė ramybė, kad, atrodo, patekau į paslaptingą rojų.
Ir kokia tyla. Net vėjas nurimęs. Turbūt, ir jam tyla patinka, nenori jos sudrumsti. O gal rudeninis tingulys maloniai užliūliavo?
Bet, staiga, netikėtas geltonų lapų skrydis pažadina iš ramių minčių svaigulio. Tai bent reginys! O tokį pamatysi tik rudenį.
Vilniaus senamiesčio gatvelės irgi vilioja. Jos, lyg koks labirintas, išvingiuoja kaskart man netikėtais linkiais, ir tas pačias atrandi iš kitų pusių. O kaip pagyvina pilką dienos šviesą ryškiomis spalvomis pasipuošę medžių lapai! Ne ką prastesni moliūgai, įvairiomis dekoracijomis išdėlioti prie kavinukių, šviečia lyg žibintai. Gintariniai papuošalai gausiai puošia parduotuvėlių vitrinas, kurie traukia ne tik praeivių akis. Vienoje jų įsitaisęs rainas katinas, saldžiai snaudžia. Turbūt, jaučia gintarų gydomąją galią.
Rudeninis Vilnius toks pat žavus, kaip ir visais metų laikais. Gimtasis miestas.
Na, o Neris dabar lydės mane namolio. Ji taip pat mane šnekina. Šnekina ir kažkur skuba. Krantinė nurimusi, nebegroja kavinukės muzika, nebeplaukioja laivai, tik pakilęs vėjas, rudeniškai švilpaudamas, pakelia paklydusius lapus nuo tako ir pučia tolyn. Tolyn, tolyn, į artėjantį šventinį laikotarpį, pilną paslapčių ir netikėtumų.


Mintautė










