*171607172023

Nekrito žvaigždės,
laikrodžiai prieš pat
vidurnaktį sustojo,

dykumose nė ženklo - dobilų,
gali net skaičiuot
paukščius nustoti.

Šiukšlynu virto vandenynas,
neošia - tarška - jūros,
nuo buteliuos paliktų laiškų

Į kosmosą raketos net nekilo,
ką ten kalbėt apie svajones
ar viešpačiui per daug maldų?

ir mes valtelėj įtempę burę,
skrodėm horizontą be ribų
Kits kitą, sveikinom:

prieš kavyte suvilgant lūpas
kai grįšim, ar namuose dar bus
savų? 
 

171607172023