Amžinai jauni

Birželio vėjas mintį skleidžia –
Prisimenu senus laikus,
Kai įsikibęs man į ranką,
Šnibždėjai – meilė jungia mus.

Prabėgo tie pašėlę metai,
Kinkyti vėjais keturiais.
Nejau jaunystės dienos baigės?
Bet širdyse mes lyg vaikai.

Džiaugsmu nušvinta akys, matant,
Kaip saulė spindi vandeny,
Kaip bitė nutupia ant žiedo.
Kaip antis turškias tvenkiny.

Kai po lietaus pakvimpa liepos,
Pravirksta žiedlapiai gėlių,
Pasklinda muzika, ir vėlei,
Mes judam valso žingsneliu.
_

Du senučiukai susikibę,
Žingsniuoja temstančiu taku.
Saulėlydžio gaisai nurimę.
Dvi širdys plaka džiugesio ritmu.