Protas iš prigimties švelnus

Viduje, tarkim, tamsu, ir mes regim ties
bedugnėm aplink juodumą absoliučią,
o tai protas, švelnus iš prigimties,
ir labai tylu čia.

O jausmai dantyti, banguojantys, duobėti,
ašmenimis ieškantys ašmenų,
užkalkėja sekundžių pipetė,
laike viskas lėta, vėsu, išmanu,

ir tai taip panašu į kažką iš miego
ar iš dar giliau. Trapu. Vos
akimirka ir taps šukėm ego,
ir niekas daugiau nekvos.