Pabark mane viešpatie

išpažintis tūlo bedievio

Už viską, ko, pasak tavęs, negalima
Norėti
Už viską, ko negalima
Turėti.
Nusidedu kas dien -
nes ką Turiu dabar,  norėčiau dar daugiau
Turėti.
Pyksti.
O man vis vien.

Manau, jau viską pasakiau.
Ar atgailauju, nemanau, o
Jeigu bus nuo to blogiau,
Nepatikėčiau tau savos lemties,
Juk ateistas aš iš prigimties,
gal būt norėtum pasakyti
pražuvėlis lemties.
Lai. 
Bet savo išminties klaidynėj
Aš  susirasiu išminties
gadynę.
Tad susiprask širdie gyvenimą,
palikim vargą, sielvartą, o nerimą
Paliksiu tau
Manęs nepripažįstas gaspadine.
Galėčiaų tęsti, tik bėda prispyrė.

Saulė leidžias pamažu,
Mano eilės žužužu