*******

Tyla.
Ramunės žiedas ant siaučiančio
avilio.
Kiek ten visko daug...
Ir nežinia, kiek vasarų prabėgs, kol...
Ištuštės koriai
Ir liks tik angeliškai pilkos akys.
Kasdienybės aukos,
Pjaunamos avelės.
Nebedaug jau laiko ištiksės
Ir pievomis išleisime pasiausti
sparnuotas draugužes.
Nebedaug beliks man laukti.
Laiko stygos įsitemps,
išstumdamos tuščias viltis.