regėjimas

man nematyt
namų kur
gyvenu
per tamsą
skriejančių

gal tie
namai –

regėjimas iš
kūdikystės
o gal ir
dar
seniau –

brūkšnys,
kuris nuo
tamsumų
atsieja šviesą

– aš juo einu  –

bekraštį sniegą
nuo amžinos
nakties
dangaus..

jis vienas tik ir girdi,
kaip aš einu
dainuoju

    “oj kas man iš to mielo
      tetušėlio…”

jo linkio
švelnuma pranoks
bet kokį
supratimą
…šalčiu
garuojanti

jisai neturi galo
anei pradžios…
ogi klausydamas
atves..
nes –

tu