Leisk man perskaityti rūpestį
baltam veide
Ir vaikišką džiaugsmą
Kreidos gabalėly.
Ant purvino tako
Pražysta baltai
Nupieštos saulutės.
Kai lietus jas nuplauna, nūnai
Išplaukia kelionėn
Popieriniai laivai.
Jų baltosios burės
Nuneš mus visus
Ten toli,
Kur kadais,
Po baltais vystyklais
Mes užmigom vaikais.