atgalinis primitivo

geriu vyną kad vynuoge grįžčiau
prie kuproto degančio šlaito
kad po kojomis tavo sutryptas
pro tarpupirščius bėgčiau kaip laikas
kad prisirpčiau kaip krūtys prisirpsta
pabučiavus saulei ir vėjui
išgenėtom šakom tavęs geisčiau
pumpuruos visą meilę sudėjęs
kad išdygčiau kaip daigas išdygsta
skausmu akmenį sunkiai nustūmęs
kad prie žemės iš nuovargio klupus
tu pajustum tik mano artumą