varpas
dar neskambino
šakos tyli
karšta
išvyniok savo sielą
išpažink
mėnulio išbalintas
oras nejuda
veidas artėja
kūną
ilgesio voratinkliai
apraizgė
stirnos akis
mėnulio išbalintos
jūros žolių kvapas
už lango
tu girdi
mes kvėpuojame