9 kartus kirpk, dešimtą matuok

Maniau, kad jau viskas sustos,
Tylomis prisijaukinau balkšvą rutiną,
Be žodžių išmokau atsakyti, be raidžių skaityti
Ir dar tyliau mėginau imituoti gyvenimą;

Tik po to pastebėjau, kad iš tikro gyvenau
Kad ir be garso, gal kvailai ir neapgalvotai
Visas tas laikas, kuris atrodė, kaip intro
Galų gale netyčia visu gyvenimu virto

Nutraukiau paskutinę tavo mintį
Sėdėjom tik du, aš prieš tave, bet tu pasisukęs kitu kampu
Žinojau, kad paskutinį, kad paskutinį kartą žiūriu į tave,
Bet mielas gyvenime, jau nebe liūdna, jau nebe

Naktimis svajodama nuklojau žvaigždėmis dangų
Dieną ramiai tykodama siela vedžiau paukščius namo
Atklysdama į žalią mišką, suteikiau medžiams oro
Išeidama visur palikdavau po dalį savęs, o Godo?

Godo bandžiau ieškoti, tiek bažnyčioj, tiek liaudies sakmėse
Neradau, oj mažytis jis turbūt, kažkur juokias iš manęs
O aš taip nuoširdžiai būčiau jam kad ir savą širdį atidavus,
Bet ne kiekvienam duoti raktai į jo paslaptingus namus

Ne originalas, jau nebebūsiu, nebespėjau
Užčiupti savos stilistikos ar metaforų tiekmės,
Bet vieną kartą pamilau jaustukų mūza,
Ir jai dėkinga visad liksiu iš kairiosios pusės savo širdies.

oi, ai, ak, šniokšt, pokšt,
cypt, klikt, tipt, trink, dikt
shish, pimt, eh, beh -
nimpt, strikt, rukt, dungt!