Laike, neužgauk žaizdos

Ant supuvusio slenksčio stoviu -
Tik jis tėviškėje liko,
Iš sienų, drėbto molio -
Maža krūvelė vaikystės.
Darželyje, kur pilnavidurės
Rožės žydėjo -
Usnys praaugo mane.
Kurčią kiemą uosis  saugo:
Kregždžių; „Vyt-vyt“... nebėra.
Stoviu ant slenksčio ilgai,
Žarstau žvaigždžių žarijas.
Naktis aksomu kiemą užklojo,
Užklojo ir mane.
Laike, - neužgauk žaizdos,
Naktyje niekas neišgirs skausmo,
Nebus kas paduotų vandens
Ir atsivėrusią žaizdą nuplautų.