arba nesąmonės kurios veda iš proto
Laikrodžiai nematę Kašmyro ordos
tiksi kol metalas jų sudyla
lygūs ir išpūsti žandai įdumba
dantys buvę glotnūs lyg dantenos
dabar atgrumba
švarplės gražios atkištos išsiviepę
ir tos iškrenta
žandikauliai atkrinta
taip atsiranda rūdys rūdynai
kasyklos ir laikrodynų snėlis
taipogi kandys kaip tos rodyklės
dangaus mėly
...
Apsivalymas
Atsikratykime Kašmyro kandžių ordos
kaip rodo neatverstos ir paliktos gulėti kortos
visos jos žymėtos
gėdos ženklu
ženklu žvėries paties žvėries
taipogi atsikratykime minčių ordų
ir eikime miegoti miegais šventuolių
šventų nėra ir visgi jei nemiga
nuo mūsų netstotų
matykime save miegančius
budriai
pramerkę vieną akį stebėkime kaip vėjas
kaklaskarę šiurena permestą per petį
...
Turiu fetišą
eilėraščius dusinu pagalve
neatsargus žingsnis į betono
maišyklės pusę
susimaišo pamatai fasadai
įskilę fundamentai lūžta
vakar ir šiandie skaitau Maiklą Kocį
o gal Kudzį apie Elizabet Kostelo
niekas to autoriaus dorai ištart negali
kreivos raidės dėl to kaltina liežuvį
...
Vakar gaidys šiandien žaltys
negali atskirti dalyko nuo dalyko
viskas primena sudoku
nutinka taip su tais kurie rimuoja
prasmės nedaug
tačiau pats procesas
su tuo nesutiktų nė iš tolo
jis primena pižamą pakabintą virš balkono
cypiančias ausines
antikvariatą ir gladiatorius
paliekančius amfiteatrą
tu nusirengi atsiguli
žiopliai ploja liūtai žiovauja