Švytėjimas

Jos  šviečia -  tamsoje  matau…
Atstumas - nesvarbu 
Ir  kilometrų  tolis.
Šešėliai  aksominiai
Virš  mano  uosto  švyturių
Ledokšniais  tirpstantys,
Pašvaistėm  žaižaruojantys.
Tai  kosmoso  bedugnės -  nežinia;
Tai  vaiskiai  skaidrūs  mėlyni  upeliai.
Sugauto  spąstuose  žvėries  akių  gėla.
Tai  šauksmas –
Kaip  beldimas  naktį  į  duris,
Gaivumas  ryto
Miško  žolėmis  alsuojantis.
Per  tirštą  miglą
Skverbiasi  švelnumo  šiluma.
Juk  ją  ranka  paliesti  nori.
Jau  groja  tavo  pirštai,
Tarsi  kanklėmis  per  odą.
Jau  šoka  kūno  stygomis
Putojanti,  vibruojanti  banga –
Kraujas  dainuojantis…
Ilgesys  dejuojantis…

20 amžius