Gyvenčiau aš tyloje, bet ne pilnoje.
Su lapų šnaresiu ir židinio traškėjimu.
Mylėčiau žmogų irgi tyloje,
nes meilė tau liepsnotų mano akyse.
Kalbėčiau su tavimi sapnuose,
tuose, kur jautiesi savimi
ir iš kurių nenoriai grįžti.
Klausyčiau, kaip mėnulio klauso žvaigždės.
Ateičiau, kaip jos ateina paskui jį.
Savo žodžiais suteiktum man gurkšnį ekstazės.
Gyvenčiau tavo balso apsupty.
Net jei ir pamirši mane,
sapnuose nuklysi miške,
neišsigąsk, aš būsiu čia - - šalia.
Visad šalia.
2023 02 09 19: 54


bluebirdleaves










