Tiradinis fragmentas-mizanscena dviem balsams beveik tuščiame restoranėlyje

-Labą  dieną                                                                                           
-Labas labas! 
-Kvepia prieblanda mediena                                                                       
-Šiluma kažko suglebus
-Taip, nes vakaras artėja
-Tuoj pakviesim Prometėją, turim nuostabų virėją,                       
jis atras ugnies puodynėj
cigaretei ir spingsulei
-tai jau taip, tie rudeniniai
vakarai, kadais man siūlei
išlaikyto kalvadoso,
-Prašom – skonis kontraboso,
prieskonis armonikėlės,
kvapas gintaro ir sodo
tartum būtų prisikėlęs
iš peizažo už rasoto
lango nuokalnėj Bretanės..,
-Ką gi, atsisėsk greta, nes
taip stebėsime abudu
dangų temstant tokį gūdų
-ir lėtai ragausim skystį
-su kuriuo mintims nuklysti
lengva bus į seną metą..,
-Tą, kai matėme kometą?,
-Gal greičiau jau asteroidą..,
-mumyse jis poną Froidą
mums paaiškino kaip gaidą,
kuri kūne išsiskaido,
pameni.., tirpsmu sekundžių?
-Taip, aš pamenu ir nesiskundžiu,
nes vėliau ištirpo visos,
kitos valandos, ištįsus
norų linijoms už taško,
kur jau niekas neišblaško       
-Taip, dar pamenu tą būvį,
jam lig šiol esu slėptuvė,
kai ko nors šalia jis tyko,
-net ir ko nėra ir tik ko
galima menkai tikėtis?..,                               
-Tik nereikia etiketės
-Jei mainytis – tai grynuoliais,
atmintis gal kažkieno leis
pasidžiaugti ta naktim, mus...                             
-ėmė lėtinti intymūs           
judesiai balti lyg suodžiai                                     
-ir tada tartum besočiai
troškulį pamiršti ėmę
laiką pavertėm į dėmę,
-taip, tai buvo beprotybė
-rodėsi – krenti, krenti be
parašiuto, be sparnų, be
priešpriešos ore, sukniubę
-nežinojome ar miegam
tapę alfom ir omegom
to, kuo tapom sau po to jau...
-dar ilgai po to putojau
-na o aš – ilgai liūdėjau
- Kur virėjas? Prometėjau!
Norim žvakių ir šampano!
Mes, praradę žodį Mano,
gersime už du žodžius, už...
-KĄ GI?,
-už į praeitį viešnagę.