Telesforas perka paveikslą

Tokia sena istorija apie praplikusį, dorą, religingą gaterininką. Tai darbininkas, valdantis gaterį, medžio pjovimo stakles. Gateriu galima išpjauti daug medžio ruošinių. Galima gerai išpjauti, daug išpjauti, bet galima padaryti klaidų ir detalės bus nereikalingos ir mediena nueis šuniui ant uodegos. Bus paversta į pjuvenas ir išlėks kaip dūmai pro kaminą.

Telesforas geras, darbštus gaterininkas. Vaikystėje jis labai norėjo mokytis. Jo šeima gyveno miške. Pavasarį kelias į mokyklą, užpiltas vos pratirpusio vandens, beveik neišbrendamas. Telesforas basas išėjo link mokyklos. Tris kilometrus mišku ir pievomis. Miške sušalo, jam kabėjo varveklis po nosimi, kojos buvusios raudonos, pavojingai mėlynavo, o einant vis arčiau mokyklos papilkėjo.

Matematiką jis sėdėjo jausdamas šilumą. Kojų nejautė, bet visame kūne tarsi aguonos skleidėsi šilumą.

Per lietuvių kalbą jis nualpo ir jį išnešė neštuvuose iki ligoninės, kuri buvo šalia mokyklos.

Telesforas apkurto. Viena ausimi negirdėjo. Kad išgirstu kišdavo sveikąją.

Eidamas namo ketvirtadienį jis pamatė parduotuvės lange paveikslą.

Nupieštas buvo visas jo gyvenimas. Rėmuose tilpo jo visas gyvenimas. Būtų neskubėdamas sugrįžęs namo, nusiprausęs po darbų, atsigulęs, bet taip neatsitiko.

Telesforui dingo ramybė.

Paveiksle tilpo jo visas gyvenimas, net tai, kad jis nebaigė mokyklos, kad mylėjo mokytojos dukrą, kuri sutiko tekėti, bet Telesforas verkė visą naktį, nes mylimąją negalėjo suteikti kančios gyventi su kurčiu. Mokytojos dukra jo nepaliko, vis ateidavo ir sėdėdavo šalia. Žodžių nebuvo, viskas jau buvo pasakyta.

Tėvai, kurie suvalgė jo kiaulę. Nusipirko iš pirmos algos paršelį. Tėvams nuvežė. Jie augino, džiaugėsi kartu su Telesforu, bet vieną šeštadienį Telesforas nerado jau gerokai paaugusios kiaulės. Tėvas tarė:

“ Mes dėkingi, sūnau, kad tu mus išgelbėjai nuo bado”.

Buvo skaudu, tarsi sėdėtum ligoninėje su nupjauta koja.

Viskas ir dar daugiau buvo tame paveiksle.

Jis tik paklausė merginos juoda suknele: “ Ar tas paveikslas parduodamas? ”

“ Ryt atnešiu pinigus” - pagriebė Telesforas paveikslą.

“ Kada atnešit - tada ir išsinešit’ - atėmė paveikslą mergina.

Kitą dieną jis laimingas ir linksmas užkūrė gaterį.

Prisiminė paveikslą.

Ten buvo jo visas gyvenimas.

Nugriuvo jis į tas bereikšmes pjuvenas, laimingai šypsodamasis.

Mergina uždarė vakare parduotuvės duris ir pažvelgė į paveikslą vitrinoje.

“ Gal rytoj ateis”