Už lango (stiklas drumstas ir netrukus gruodis)
turbūt žvarboka.
Jei apsirengsime šilčiau, Rebeka, neatrodys
juokingai keista. Nuobodoka
kai drėgna, vėjas, šalta ir niūru, kai
daug vyresniais negu yra vitrinų
paviršių veidrodžių portretuose vyrukai
veidais ragautojų citrinų
sustingsta, jie todėl, kasoj mokėdami už alų,
neklausinėjami ar amžius ne per jaunas.
Už lango oras dar labiau atšalo.
Ir dar labiau atšals tuojau, nes
šio lapkričio dalis nedidelė beliko,
šio lapkričio aplink beveik nėra, Rebeka,
ir ilgesys tarsi medžioklinio skaliko,
ir vėjo gūsiai šlapdribą drebią, ką
bepasakytų vakarais guodėjai,
link malkų židiny ištiesę kojas,
kai iš už nugaros net negirdėjai,
jog ėmė artintis iš styginių obojus.