Kelias veda į Kažkur Kitur. Jo
didžiausia tikimybė – į blogesnįjį Už.
Link didesnio liūdesio tūrio.
Ten taip pat viskas praeis. Kai kas praūš.
Bus ir tų, kurie suakmenės.
Visai šalia tų, kurie tirps ir lydysis.
Tarp nesikeičiančių. Ašmenys prie šlaunies
glausis. Apie juos jaučiantį sakys: didis jis.
O iš tikrųjų tie visi Kitur – veda
į atgal, artimą prarajai. Tie
atstumai per nuojautas grįžta į ledą,
reiškia paprastą praeitį.