Balta tyla šukelėm žeidžia širdį,
Švieselės mirga ant senų kapų
Ir rauda siela, niekas jos negirdi,
Gal vėlėms nuo raudų išties kraupu.
Kartojas lapkritis, dar neiškrito sniegas,
Ramybę saugo laiko pranašai,
Čia amžinybėje išėję miega,
Ramybės jiems tylia malda prašai.
Balta tyla ir baltos baltos gėlės,
Gyvenimas trapus ir pabaiga
Ateina jo, kol sukas karuselės,
Neperskaityta dar viena knyga.
Šalvens ir raus šviesa nubudęs rytas,
Pasaulis suksis nebūties ratu,
Pabūkim dar, kol saulės diskas ritas,
Pabūkim su išėjusiais kartu.


Atėja











