Ir tada jis apsivalys

laikinai
čia esančios
kvėpuojančios būtybės
daugiau pažeidžiami
po žaibais nutviekstu dangumi
negu skruzdėlės

akmenys
kai rodome
savo priverstinį gerumą
pykstame dėl labai
menkos priežasties

išmokome gyventi
kasdiena gresiant mirčiai
ji tyko
kaip paukščius
žuvis
triušius

tik vietoje
pereiti gatvę
tik laiku išgerti vaistus
neprisigerti iš vakaro
ir nevažiuoti girtam su dviračiu

beždžionių palikuonys
mūsų vaikai
krykštauja karuselėse
joks šuo
tokio išbandymo neišlaiko

dauginamės
kaip bakterijos
vynuogių sultyse
apdergsime pasaulį
iki visiško prarūgimo
ir tada jis apsivalys