Etiudas apie įsimylėjimų įvairovę

Jis buvo labai gražus ir ji pamilo jį iš pirmo žvilgsnio.
Jis buvo labai turtingas ir ji pamilo jį taip pat iš pirmo žvilgsnio.
Jis buvo labai geras ir jai visą gyvenimą atrodė, kad ji myli jį.
Jis buvo neeilinių gabumų ir jos įsimylėjimas buvo amžiname neapsisprendime.
Jis buvo linksmas ir šmaikštus, žodžio kišenėje neieškojo,
tad jį įsimylėdavo visi ir visos visiems laikams.
Jis buvo ypač paslaptingas ir ji mylėjo jį niekam nežinant.
Jis buvo absoliučiai nenuspėjamas ir meilėje jam sekėsi neįtikėtinai.
Jis buvo nenuspėjamas blogąja prasme, bet pirmame etape
jį įsimylėjusios nusivildavo viskuo, išskyrus kai ką.
Jis buvo talentingas ir jį įsimylėdavo priešingybės.
Jis buvo toks išskirtinai kitoks, kad jo niekas nepamilo.
Jis buvo negražus, bet dėl niekam nežinomų priežasčių
ji pamilo jį, bet, pasirodo, tai buvo ne ji.
Jis buvo kaip tik tas, bet ji buvo tokia ne ta, kad abu
per vėlai suvokė apsirikę ir įsimylėjimo pabaiga buvo abipusė.
Jis buvo arti pačių galingųjų ir ji įsimylėjo jį su visom garantijom.
Jis laimėjo aukso puodą ir meilė plūdo iš visų pusių, tęsėsi tam tikrą laiką,
prisiminimai apie tą periodą, aprašyti bulvarinėj spaudoj,
daugeliui skaičiusiųjų atrodė girdėti gal net ne vieną kartą.
Jis buvo nei šioks nei toks, jį domino tikslieji mokslai.
Jis buvo narcizas, tad ji mylėjo jį akivaizdžiai apgailėtinai smulkiai.
Jis buvo pats pačiausias, bet ji pagalvojo, kad, atsižvelgiant į jos paveldėtą
Oho-kiek, ji verta šiek tiek daugiau, tad palūkėti verta.
Jis buvo paprastas, normaliai simpatiškas ir tokie kartais taip pat
atsiranda tinkamu laiku tinkamoje vietoje palankių aplinkybių šviesose.
Sąrašą galima tęsti, unikalūs ne tik pirštų antspaudai.
Jis buvo savimi pačiu, ji savimi pačia ne visuomet,
niekas nežino kurio įsimylėjimo žvilgsnis buvo pirmesnis,
bet aukščiau išvardinti dalykai – tik detalės.
Jis vieną dieną suprato, o ji taip pat, kad įsimylėjimą reikia tobulinti
ir jie ėmė gilintis į praktikų įvairovę, keikdami nuovargį.
Jo akių tuštuma buvo tokia užburianti, kad ji suprato:
Tai ir jos meilė yra lygu pilnatvė.

Ji buvo labai graži ir jis su savimi susipyko,
negebėdamas užgniaužti vaizduotės.
Ji buvo labai graži ir jis nusispjovė į viską.
Ji buvo labai gera, graži, turtinga ir taip toliau,
tad jis nusijuokė, sau primindamas nesąs toks kvailas.
Ji turėjo savyje kažką tokio, todėl jis paskambino
savo geriausiam draugui ir pasakė: žinai,
moteriškumas neturi matavimo vienetų,
todėl nėra moteriškumo konkursų.
Ji minioje neskubėjo ir jis žinojo, kad jos kvepalai
langus tamsina, plonina rūbus, apsunkina
šriftą monitoriuose, laisvo kritimo pagreitį dilina.
Ji ketvirtadieniais ir kartais penktadieniais bibliotekoje
trukdo skaityklos lankytojams dėmesį telkti į tekstą –
tokia elegantiška, tokie plaukai, tokie judesiai
verčiant reprodukcijų lapą po lapo, per alkūnes šaknis
į stuburą suleidę lankstumo semiasi – viską matė jis.
Ji niekuomet nenešioja sportinių batų.
Ji nusišypso ir taria: neprisimenu ar aš rūkau.
Priduria: juokauju. Jis galvoja – į kur tai nuves.
Ji akimis jam atsako: kad ir į niekur.