Dar nesakyk išeisiu

Margų drugelių šokis lieka  už žalio lauko,
Vasaros kvapą mena soduose aviliai,
Sirpsta miškuos vaivorai ir debesėliai  plauko,
Aš tavo lūpų skonį slepiu  širdy giliai.

Mes nepažinom skausmo, sopulio, praradimų,
Tavo ir mano akys veda  keliu į tolį,
Kas kad likimas godžiai laiką iš mūsų ima,
Ir tarsi senas vilkas  vartosi savo guoly.

Paukščio giesmė netyla, šiepiasi  vilko dantys,
Mano pasaulis dūžta į stiklo šukeles,
Tu surenki, kas liko ir paslepi užanty,
Man palieki  tik laiko atplaišėles kelias.

Verkia ruduo varinis, spalvina taką, kloja
Patalą, auksą žarsto po mano kojom vis,
Dar nesakyk išeisiu, kai kris migla akloji
Ir piemenėliai vargo pargins namo avis.