dar vienas svaiginantis
vakaro kvėpavimas
prie ausies
į suknelės klostes
kurios atskleidžia
nebuvusią istoriją
o prasidėjo ji
dar Mozei nepaskelbus
visų įsakymų
tylos dykumoje
visai prieš pilnatį
ten buvom dviese
skaičiau tavo akių
rainelės raštą
tarsi slaptus Egipto
ženklus
bet paryčiais audra užėjo
ir užmarštim akimirką užliejo
neliko nieko
tik varvantis
saldžiarūgštis
rugsėjo vakaras