Stiklo šukės skraido virtuvės kambaryje,
Dar vieną kartą savęs nevaldysiu ir gana.
Dar vieną kartą išskleisiu spiglius,
Vėliau juos sušluosiu ir išgersiu su ryto rasa.
Kartą ir dar kartą, ir poatskui ziū, kad jau įtsipratinežęts paitsiautsiai, – tutctuojau liautits ir vitkąts! Nets kazkats darė vitsats lėktstets ir vitką, o tia į tsipuliuts tuoj ir kai pats ar pati patsidarytsi norts vieną, tada vieną ir galėtsi tsumutsti į grinytets, taip!
Na nelabai patinka tas nesivaldymas. Kuo kalti tie nabagai indai. Reiks pirkt naujus - vis tas vartotojiškumas, kitų darbo, gamtos negerbimas.
Daug racionaliau parašyt piktą eilėraštį.