Vidurnaktis

Veidrodyje susitinka žvilgsniai, vienas tyras, kitas ne,
Man nusisukus jo akys lieka įsmeigtos į mane,
Girdžiu, kaip svetimo šešėlio žingsniai aidi visiškoje tyloje,
Šią tamsią valandą pražūties kvapas primena, jog jis šalia.

Bet tu tik velnias, apsivilkęs mano rūbais,
Trumpa vasaros naktis, kai spinduliai jau skverbiasi pro rūką,
Bejėgis balsas, amžinai pasmerktas grimzti pragaišties liūne,
Tylus kuždesys, belydintis mane į neišvengiamą žūtį.