Rašyk
Eilės (77851)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10855)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1203)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pranas Pranas

???... Taip kurmis iš po žemės karaliją kelia (9)

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Poe, (poezija) pritilk.
Ar tik ne per tave toks mielas reginys?
Esi jautresnė negu duonai užsidirbti reikia
ir užsispyrus, atkakli supilti, sunešioti sieloje
pusnynus iš svajonių
ar sapnų dar nesapnuotų,
kad ir nesoti
kad ir beduonėje dažniau.

Man nuostabu tave žinoti tokią,
bet puikiai suprantu
per menkos pajėgos, deja
kad išgiedočiau taip raidynu
ar nuosavu balsu.
Ir atsitinka taip,
kad vokais uždengiu akis
ant jų dar delnus užsikėlęs –
bet – ne, nedingsta paregėtas žavesys –
akis suskausta, sielą gelia
širdis pašoka daužtis po krūtinę
ir panašu –
taip kurmis karaliją (rausyklą)
kelia iš po žemės
ir žvalgosi po Viešpatį jos pilimis.

O, akliau, netiesa,
kad tavo akyse dangaus nebūna.
Pro vokais užmerktas akis
užspaudęs juos delnais
regiu toliau, daugiau
nei atmintis talpinti geba.
Ir jau nereik, kad kitąsyk ir vėl
viršum parapijos Kabelių
leistųsi žemiau žvaigždynai
Cezariui pargrįžt namo.

  Buvo sekmadienio priešaušris. Dar vis įkalbinėju save prisėsti prie raštų, kurie galvoje netikėtai ir, beje, neretai įsišviečia kaip žvaigždynas, bet, deja, netrukus pradeda blankti it pabijojus, kad iš tiesų pasiduosiu tokiai pagundai – rašysiu.
  Matyt, taip todėl, kad ne tik galvoje, bet ir sieloje neblogai žinoma, kaip tokie mano ketinimai pasibaigia. Praeina kiek laiko ir matai: pusto skersvėjai, nešioja arčiau - toliau ką bepakeldami po visas pakampes, o ten kartu su popiergaliais ir mano nelengvos ir ilgos valandos, praleistos rašymams. Manu, kad jeigu taip sunaudotas laikas nudingtų iš mano pragyventų metų, tai šiandien, žvilgterėjęs į save veidrodyje, pamatyčiau panašiai kaip...  jaunystės  bičiulį Cezarį Jau keli dešimtmečiai, kai jo nematęs. Netgi ir sapne – ne. O štai tą sekmadienį, jo priešaušryje?.. Netgi nepatikiu.  Pamatau Cezarį tokį, kad ir į  nuotrauką gaila atiduoti. Ramus, Grabus. Primą kartą už mane gerokai aukštesnis. Į siluetą sulipdytas taip, kad tik stebėtis tenka. Plaukai nuo galvos krenta iki pečių.  Tiršti ir lygūs it linai.
  – Cezari, iš kur tu? Kaip tu čia? Kokiu dievu tave įvardinti?
  Rytas aušo ilgai, o Cezaris užsiliko. Ir, beje, ne vienas, o su visų žvaigždynais prisodrintu peizažu viršum Kabelių parapijos...
2022-09-13 16:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-09 12:39
Žilis van Go
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-16 20:48
Laila
Žodžiai išplaukę iš didžios ir jautrios sielos
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-13 20:21
Kormilecaitė
Na kaip man gražu, artima ir suprantama. Nepažįstu aš Cezario ir net nežinau, kas jis toks. Bet toks lyg savas, tos mintys apie rašymą ir kūrybą, laiką - lyg pažįstamos,lyg mano tik nemoku aš taip parašyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą