Kelmės mergos III

Mana mama iš Aukštaityjas


tadėl ir aš kalbu
ne visai taip
kaip par mum įprasta

taip kad pintųs gyjas



Turejau draugų


jį dare per pelių pragraužtą maišą
taip kad matytųs žvaigždes

išeja savanoriu
daugiau ja nebenoriu



Kai važiavau Vylniun


variau aplinkui per Šiaulius
Šiauliuos bernai dainava

sijanėlis pūstas
a pa juo kapūstas

a girdžia pasakiau venam
myžalais tu smirdži



Aistra


Yra aistra gyventi
ir visam kitam taip pat

manoji yra atnešta šikšnosparnių
iš rūsių ir tunelių
iš apleistų tvartų
drėgnų urvų

visi tokias vietas apeina
tik pradinių klasių berniokai ne

jei berniokams paaugus išlieka noras
ieškoti šikšnosparnių

aš juos kviečiu pas save



Sodininkas


Kai vaikščiojau sode už mokyklos
sutikau senį

pristojo ir neatskabin
klausia manęs kiek jam metų
ir klausia kiek man

norėjau vaikiškai atsikirst
visi žino tą atkirtį

bet jis gerai skaitydamas
mano mintis – jam aštuoniasdešimt vienas
pats pasisakė
paklausė

nori parodysiu tau verpetą
bet pirma turi parodyti
tu man



Melagiams


Jeigu kas nors sakytų
kad miške negyvena lūšys
o jis pats gyvena name be musių
netikėčiau
aš pasitikiu tik šviesoforais
bet ir tai nevisada

vieną kartą
tarp medžiotojų sąjungos
ir švietimo namų
be perstojo švietė raudona

prastovėjau ant šaligatvio
iki ryto
po teisybei
ant suoliuko užmigau

tąkart namo negrįžau