A deketcyvai į viršų dar reikėjo žvilgt ir po kojomis, pauostyti pirštą įkištą į lupecką, pagyvensim pamatysim, sakė aklasis, bele rašyti, o tada bus matyti, atporino bepirštis, o ko čia nepamąsčius, mąstė kilimėlis prie durų. Vietoj žvelgiau geriau būtų žvengiau.