biteleKalbuosi su medžiais.
Nebyliam akmeniui guodžiuosi.
Bandau surinkti žodžius,
Kuriuos išbarsčiau pavėjui.
Skaudžiau nei ugnyje
Gyvenu.
Iš kur iš kur sieloje
Tek daug sniego?..
Uždarau save
Už tūkstančio durų;
Ašaros gelia akis -
Vis toliau einu
Nuo pirmos savo
Pėdos.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2022-08-21 07:31
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-22 17:53
Rodo paskutinės eilutės , kad pasirinktas kelias pasiteisino.
Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-22 11:13
Uždarai save durimis? Erdvėje. Bet toliau eini? Ir ką kalbi medžiams? Kodėl žodžius išbarstei? Kokie tai žodžiai??? Nes dabar tiesiog abstraktu, skaitytojui palikta pačiam kažką prisigalvoti, nesudėta jam taip, kad tasai jaustų. O kad jau gerai visiems žinomas kalbėjimas su medžiais, reiškiantis, kad čia daug emocijų, nieko nedaro, nebent tai būtų tikrai kokie įdomūs žodžiai. Neišsisuksite čia su trapiu naivumu. Neveikia, kai jis jau daug kartų toks skaitytas.
Kas tas gyvenimas, skaudesnis nei ugnyje? Kaip šitą abstraktybę privesti prie jausmo? Nerangoka ji, taip atrodo, nėra lengvumo, kuris bent jau adatėlėmis ir savo prasmėmis durtų į paširdžius ir į estetinius nervus. Paskutinės trys eilutės visai gražios. Aš gal šiurkščiai čia susakiau viską, bet, žiūriu, niekas kitas nepasako. O galite tikrai daugiau jūs. Blogas komentaras Rodyti?
2022-08-22 09:37
Labai gražu. Meščiau eilutę "ašaros gelia akis". Nereikalinga.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |