7. ???...

Vis dar nepajaučiu,
ar greit ir kaip
savijautoj nusės druska,
pamačius,
kaip švartuojasi žmogaus pėda
laivu (arka) patapusi.

Gal per anksti toks žodis tartas,
bet šitą sykį laikas ne per daug svarbu.
Per Bibliją  regiu.
kaip Nojus (Noė)
vaikštinėja su Dievu,

pasaulis prieš akis
kaip stebuklingos knygos baltas lapas –
be akinių ragiu
visom kalbom kiekvieną žodį moku,
žemėlapiai kelionei paruošti
o žemė, įsišvietusi Visatos vidury,
bažnyčiomis, parapijomis jų
nelyg žvaigždynais kelią rodo,
netgi mano lazda,
skersinį užsidėjusi,
patapus kryželiu.

Kas taręs,
kad kažkas nudingti gali?
Nejaugi, Viešpatie,
tave per Bibliją tokį girdžiu?

Nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui. Jie pripildė žemę nelabumo, ir aš juos išgaišinsiu draug su žemę