Sūpuoklės
aukštyn ir žemyn
dar pasnausk
pamiegoki, vaike –
Dalgiu giltinė romiai moja,
Byra smiltys iš seno laikrodžio.
Ant plauko
kairėn dešinėn
supas paikša
senas poetas –
Girgžda lūpos krauju pasruvę,
Godžiai ropščias į dangų smagratis –
Sušvytruoja pro rakto skylę
Iš sapno anapus užrakto,
Virpa stygos vorų girliandom
Ir miškai mėnesienos duknomis.
Miegok dar,
mylimas vaike,
apmeluotos
vaikystės sode –
Skutais
Visaryjančio laiko
Apostrofom
Jau byra laikrodžiai.