Atlėgo

Karštis atlėgo.
Pagaliau vakaro mintys ne kokie nors Rubiko kubai
ar iškarpos iš apsilupinėjusio lego,
o plunksniniai debesys, nepasiduodantys vėjų skubai.

Karštis atitolo.
Su juo ir visi tie taip toliau. Laipsniai dvidešimt du.                         
Keletas valandų, iš dienos arbatos išimtų,
lyg romas ir kola ant ledukų arba mentolo

pastilė, o jau ir devyniolika. Mažiau trimis.
Galima siūlyti apsikabinimą, į glėbį
pereit neprieštarausiantį, mėnuo trynys,
o gal geltona gėlė be

žiedlapių, be koto, be aromato,
galima siūlyti viską ir tame nebus melo... nei
kruopelytės. Karštis atlėgo, nors pirma to
niekas nesitikėjo, nutinka akimirkai maloniai

apsilankyti čionykštėse platumose,
o karštis tuo metu, užsilikęs voratinklių stygose
įsijautusia į klasiką muse,
tampa vėsa, galima sakyt, užstrigusia.

07. 05