Jau matau savo nakties norą

gyvenau
savo vardą įsimylėjęs
ne todėl
kad gražus
todėl kad  įvardintas

mano sapnų fėjos
nusimaudę fontane
savo plaukus
prieš rytmečio žarą džiovino

vėjo kregždžių jaunikliai
nužaibavo per dangų
į ateitį

sapnuose
pabaisos
liūdesio kalvos lietaus praplautos
nuvirs į depresijos bedugnę
nors dangaus
daugiabalsėje dainoje
neprapuola
nei vienas garsas

jau matau savo nakties norą
išbarstyti tas vienodas žvaigždes
dienos norą
visą orą suskystinti
ir tironams už demokratiją parduoti
jeigu nori kvėpuoti