galbūt
visą šį
popieriaus baltą lapą
tavo ištušuotas antakis
ir blakstienos
užkloja
kai tu užsimerki
pėdsakai palieka
lyg paukščių pėdos
lyg sparnų žymės
o mano paakius
visai
nemiga užjuodino
palauk
kol mano meilė
perlips
per Anapilio sienas
2022-06-17 23:17
Gal pavasaris taip veikia - jo žiedai...
Kožną dieną kaip paukštelis - pratrukai...
Savo meilę, savo džiaugsmą žodeliu
Išnešiotu, išpustytu apkamšai dailiu.
Apie tavo eilėrašti - jis puikus.
2022-06-17 18:10
Čia gal ilgesys žmogiškasis paprastasis? Neblogai.
2022-06-17 11:42
Man labai patiko. Tokios romantiškos mintys...
2022-06-16 11:17
Japoniškas toks vaizdas buvo, kol neperskaičiau blakstienos. Nerašyčiau blakstienos, ir dar, pabaigoje PERlipama, o antakis duoda kalno štrichą, čia ne iš logikos serijos, ir pojūčių.
Kažkoks įdomus.
5