Normalus, savotiškas, savo esybe jau kabinantis. Man kliūna pavadinimas ir pats galas - bet tai tik man. Pats geriau matai, kas reikalingiau temai atskleisti.
Pradžioje buvo tas įspūdis, vyro ir moters aktas, kada atsirado "išgyjimas, sirgimas" , jau pamaniau, kad vienpusė meilė, vienam atgaiva, kitam kančia, greičiau kažkaip išrišti ir neskausmingai palikti tuos santykius, tik reikia, kad tas mylintis lengviau tai priimtų, dėl to dar ir tempesi ta santykių guma, nu o jau kai atsirado aikštė, kai atsirado akmenys, išteisinimai ir bausmės vykdymai, visiškai nusimušė Vyro ir moters Aktas, ir finale "tu degini mane, fanatike, nes tipo aš laužas tavyje tavo fanatišką tikėjimą, "
Tai va, klibėt pradėjo (man skaitant) vyro ir moters aktas, ties ta vieta, kai vienas sveiksta, kitas serga, tipo jis ne abipusis, o jau ties teisinimu, aikšte, visiškai nusimuša vyr.mot. akto tema, pagalvojau dar, kad ne per tą temonę prizmę žiūrėjau.
Pasirodo per tą.
Gretinimam (vis tik gretinote su Eretikai) išlieka pirmas komentaras.
Nuausdami? Nuausdamas? (Patikslinkite prašau, ar rinkimo klaida, ar nuausdaMI (kaip ir yra surinktos raidės))
Eretikai ir fanatikai,
Tikinčiam erezija tikreiškinys, kaip lietus, kaip giedra, kaip tauta, kaip kalba, tik reiškinys, kurio nereikia nei išteisinti, nei teisinti, nei smerkti.
Eretikas gali būti ir savo erezijos fanatiku, kaip ir dominuojančios pažiūros, dominuojančios koncepcijos tikėjimo, save vadinantis tikintysis tikinčiu, gali būti fanatiku.
Džordanas Bruno, tikintis ir ne fanatikas. Tačiau jis nieko nelaužo, tiesiog laikas laužo tai kas lūžta, o jis tik tiki. Sudega kūnas, jei nesudega tai miręs vis tiek suįra.
Dramatiškas, bet daug kas jame (tekste) lėkšta, bet dramatiška dvasia.
Patiko, tas stropus virpantis stengimąsis surasti kuo tikslesnį žodį, kad išreikšti tai, kas norima pasakyti, žingsnelis po žingsnelio. Jaučiasi tas rašymo proceso stropumas. Sąntykis į rašymą patiko. Tame tekste labai jaučiasi.
Religija ir tikėjimas, ne tas pats dalykas. (Kaip ir fanatikas ir tikintysis)