CV

Apie save?                                                                                                           
Ką gi, susidedu iš kelių periodų.
Didžioji dalis driekiasi pasyvia
būsenų samplaika. Pačiame jos vidury judu

link artimiausių būtinybių. Jos
iš tikrųjų mane pasirenka pačios
ir nė viena niekuomet nesuabejos,
ar vėjas per stiprus, o burės per plačios.

Mano pakraščiuose tvarka,
švelniai tariant, priešingai, abejotina.
Čia kvepia, grubiai tariant, nusivylimais. Ir ką?
Bet neverta bijoti. Na,

baimei yra mano tuneliai... ak, tie tuneliai
kažkodėl labiausiai domina,
net masina, kiekvieną bastūną tyliai
kelionei po mano šikšnosparnių fermas, be to mana

žemė be miestų, tik reti, alėjom surišti
vienkiemiai ir seni obelų sodai,
niekur neišvykdamas be perstojo nuolatos grįžti,
auginiesi kantrybę, nes odai

storis yra sąlyga esminė. Kenti.
Niekas neturi to įtarti, nes
kiek metų man, kas žino dabar kelinti,
ir kiek jų dar artinas.