Gudri varlytė

Šokinėjo po pievelę
Kelios varlės. Visos – žalios.

O viena tarp jų mažytė –
Tobula žalia varlytė.

Buvo linksmos, nes drugeliai
Šaudė audė po pievelę,

Tai į dangų, tai link jų,
Tai aplink varles ratu.

Bet tik kyšt už blindės krūmo               
Gandro snapas, tai baisumai.             

Senos varlės šast į balą,                 
O maža prarado amą.

Gandras link jos žengė oriai,
Apsidairė… Kur prapuolė?

Tik ką buvo čia varlytė
O dabar jos nematyti!

Gandras žilas, žlibas, senas
Nusiminęs nutipeno.

Net ir aš nusistebėjau:
Kur varlytė nustraksėjo?               

Tik žiūriu, taku prieš vėją           
Skrybėlaitė šokinėja!