Jeigu atsivertų smėlis

yra širdis
jeigu atsivertų smėlis

į urvą uždarytas
rauda auksinėmis kulkomis
be galvos
laksto po tamsių tunelių skersgatvius

kas ten esantis
savo laivą krauju pripildė
ir burės kraujuotos nukarę
palankaus vėjo nepagauna

kieno ne širdis
o smėlio sauja
akys užgesintų cigarečių nuorūkos

kieno jau viensparnis erelis
su dviem galvom
dar į pergalę
nori skristi

kas vaikiškoje burnoje
ieško suaugusio dantų
kieno sapnų vedima
stepėse ugnis klaidžioja

čia žolėmis
kurių sėklas atnešė vėjas iš Sibiro
apaugs jūsų nežinomi kapai

yra širdis
jeigu atsivertų smėlis