mano įkvėpimas
mandagus
vaikšto susikibęs rankomis
su mūza Laumžirgele
tyli abu
tas dar jai groti
su balalaika siužetų neleidžia
praeina pro šalį
apsimeta
kad nemato
pastumiu
išsitiesia ant grindų
kaip šešėliai vidurdienį
ir nieko nepameta