***

kartais gyvenimas stovi
kaip prarūgęs vanduo
senoje statinėje
kurioje plaukioja
žalios samanos

žydi
visais atspindžiais
tas žalumas nuo citrininės
iki smaragdinės

šlapia
slidu
kol kažkas
su pasibjaurėjimu neapverčia

kaip akimirkos pasisekimą
kuri staigiai
sudarkė
pavyduoliai