bręstantys

gražiai išlėto
kaip balos po liūties
skaidrėja paraugtas midus

ant dugno nusėdę tirščiai
išburia praeitį –

mielių audringą kvaitulį
tirštam medaus saldėsy

vieną kitą geluonį
nagu nubrauktą iš odos

pasauliui einant į galą
apie visa kita ir daugiau
kalbėsim išgėrę